šuninyčia

ךuninýčia (hibr.) sf. (1) J, NdŽ, KŽ; N, [K], L, Rtr žr. šunidė: Kaimynas nupirko iš pono šuninýčią ir pasistatė sau gryčią Skrb. Villkas, norėdamas įlįsti naktį avinyčion, įlindo šuninyčion Blv. ║ L, Rtr, NdŽ, KŽ.